Programa 2022
5 malūnai. Vilniaus dailės akademijos galerija
(Malūnų g. 5)
21:00-22:00
Galerijoje vyks performatyvūs menininkės atliekami taro kortų skaitymai lankytojams
Personalinė Karolinos Ūlos Valentaitės paroda „Raganų dienoraščiai“.
Kuratorės: Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė
Parodos „Raganų dienoraščiai“ tyrimo objektas – raganystė. Ieškoma autentiško ryšio su raganavimu pasitelkiant ne tik asmenines patirtis bei vaikystės prisiminimus, bet ir tiriant kitų asmenų raganavimo praktikas. Kalbinant internetinėje erdvėje sutiktas raganas ir įrašant jų interviu fiksuojamos nuomonės, atsiminimai, nykstančios ir atgimstančios tradicijos. Ant salsvą kvapą skleidžiančių kombučios grybo lapų nugula dienoraštiniai fragmentai, piešiniai ir nuotraukos. O iš jų lipdomas audinys pasakoja menininkės ryšį su burtais apipinta savo šeimos istorija, tradicijomis ir jų matymą dabarties akimis. Iš asmeninės autorės patirties kyla susidomėjimas visa raganavimo istorija.
Karolina Ūla Valentaitė – VDA Skulptūros magistrantūros studijų programos antro kurso studentė. Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė – VDA Dailėtyros ir kuratorystės bakalauro studijų programos trečio kurso studentės.
(M.K. Čiurlionio g.)
24/7
Mindaugo Reklaičio performatyvios architektūros parodą „MORPH”.
Parodos kuratorės – Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė.
Kas nutiktų, jeigu namą būtų galima perstatyti kas mėnesį arba kas parą naudojant esamas medžiagas? Jei kiekvienas naujas namas „mokytųsi“ ir su kiekviena diena taptų vis labiau tinkamas jo gyventojui arba jiedu formuotų vienas kitą nuolatiniame „prisimatavimo“ performanse? Ar tai leistų sukurti geresnę gyvenamąją aplinką, miestus, bendruomenes?
Pagrindinė kūrinio probleminė ašis ir diskusinė tema – kintanti, adaptyvi ir performatyvi architektūra. Ja siekiama peržengti konvencionalios architektūros ribas ir kartu su besivystančiomis technologijomis žengti į naujas, Lietuvoje mažai praktikuotos kritinės architektūros dimensijas.
Kūrinys, o tiksliau architektūrinę formą erdvėje kuriantis įrenginys (robotinis manipuliatorius), žiūrovams prieinamas 24 val. / 7 d. ir apžiūrimas pro vitrininius langus, kviečia apmąstyti naujas architektūros realizavimo praktikos galimybes. Erdvėje kuriančio įrenginio ir cikliško vaško, kaip medžiagos, tiekimo sistemos pagalba siekiama paneigti įprastas architektūros savybes, tokias kaip stabilumas ar materialumas ir spekuliuoti dinamiškų, performatyvių, kintamų erdvės formų tikrovėmis.
Modeliavimo įrenginys MORPH realiu laiku cikliškų procesų metu formuos nuolat kintantį architektūrinį objektą. Kitaip tariant, kūrinys, kaip gyvas organizmas, taps prototipu ateities architektūros scenarijams.
Kartu paroda taps stimulu diskusijoms apie ateities architektūrą, įtrauksiančioms architektus ir skirtingų architektūros procese dalyvaujančių šalių atstovus.
Mindaugas Reklaitis – architektas ir vienas iš architektūros biuro „Sprik“ įkūrėjų. Šiuo metu dirba ekspozicijų architektu Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Vilniaus dailės akademijoje studijuoja meno doktorantūrą ir tyrinėja performatyvią architektūrą kaip kritinę erdvinę praktiką. Be daugiau nei dešimties metų architektūrinės praktikos projektuojant apdovanojimų pelniusius pastatus Lietuvoje ir užsienyje, M. Reklaitis dalyvavo ir įvairių nevyriausybinių organizacijų rengiamuose projektuose. Architektas taip pat turi plačios patirties dirbant su Lietuvos paviljonais Venecijos meno ir architektūros bienalėse: 2018 m. buvo Lietuvos paviljono 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje projekto vadovas, 2019 m. – „Auksiniu liūtu“ įvertinto Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje bendraprodiuseris ir architektas, o 2021 m. – Lietuvos paviljono 17-ojoje Venecijos architektūros bienalėje prodiuseris.
Vidmanto Samuolio tapybos paroda „Optinis žaismas“.
„AP galerijoje“ atidaromoje parodoje pristatoma abstrakčioji ir figūratyvinė tapyba. Itin didelio formato drobėse, turtingose besimainančių faktūrų, atsiveria kontrastingos, grafiškos erdvės. Jos dvelkia kosmiška ir mistine energija, tarpkultūrine simbolika.
19:00
Improvizacinės muzikos atlikėjo Simono Gilio koncertas. Muzikantas atliks kūrinius pianinu, kurie turi jazzo, klasikinės ir roko muzikos elementų.
20:00
Scenografijos parodos „Teatro navigacija: kas ten“ turas
21:00
Parodos „Relokacija“ turas
Pristatomos dvi parodos:
Linas Liandzbergis ir Arturas Valiauga „Relokacija“ .
Ekspozicijoje pristatomi dviejų autorių kūriniai. Linas Liandzbergis kūryboje grįžta prie natūros ir giliau tyrinėja akimirkos svarbą, realų gyvenimą įprasminančius ženklus ar simbolius, konkrečią vietovę ir tikrus paveikslų veikėjus. Savo darbais tapytojas analizuoja buitinių situacijų akimirkos efemeriškumą. Daugelyje naujosios serijos paveikslų ryškėja fotografijos įtaka ir jos bruožai: negatyvo efektas, telefono kamera pagauta kasdienė situacija, fragmentiškumas ir momentiškumas. Naujuose kūriniuose vyrauja realybėje užfiksuoti vaizdiniai.
Arturo Valiaugos atramos taškas – socialinės tapatybės tyrinėjimas. Autoriui būdingas atviras, sąmoningas ir kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, temos, formos, spalvos ir laiko pojūčio kaita. Kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būsenos joje yra vizualinių tyrimų bendras vardiklis. Numatoma eskpozicija grindžiama naujai įgyvendintu projektu „Žiūrintys į horizontą“ bei darbų serijomis „Lankupių kronikos suaugusiems“, „Laisvės trofėjai“, „Vaikystės žaidimų rekonstrukcija, arba stebuklas bus rytoj“.
Scenografijos paroda, pasirengimas Lietuvos paviljonui PQ23 „Teatro navigacija: kas ten“.
2020 m. menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė atkūrė ambiciją po ilgesnės pertraukos vėl dalyvauti ir pristatyti Lietuvą didžiausiame pasaulyje scenografijos bei teatro architektūros ir dizaino forume – nuo 1967 m. rengiamoje Prahos kvadrienalėje (PQ). Renginys supažindina su šiuolaikinio teatro tendencijomis ir tradicijomis ir yra kone svarbiausia teatro kūrėjų susitikimų vieta ir jų kūrybos pristatymo platforma. Spalio mėnesį galerijoje „Arka“ veikia dalis ekspozicijos, kurią ketinama pristatyti kitais metais vyksiančioje PQ. Parodos „Teatro navigacija: kas ten“ sumanymas vystėsi atsispiriant nuo PQ23 pasiūlytos temos „Retas“ (angl. Rare), kuri siejama su pandemijos metu atsiradusiu pavojumi prarasti gyvą fizinį teatrą, kai jo praktika tapo reta ar komplikuota, bei daugiasluoksnę istoriją turinčios erdvės Prahoje, kurioje vyks tarptautinis teatro dizaino forumas: prie Vltavos upės įsikūrusios Prahos turgaus teritorijos. Lietuvos paviljono ekspozicija referuoja besiformuojančią tradiciją spektaklius perkelti iš scenos į gamtą, kuri neriboja žiūrovų srauto, jų dalyvavimo spektaklyje, leidžia pasirinkti stebėjimo vietą, išlaikyti atstumą ir pažvelgti į pasakojimą per gamtos prizmę. Šios aplinkybės lėmė, kad gamtos motyvas, mitologiniai siužetai tapo pagrindine parodos ašimi, siekiančia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje. Atviros erdvės principas atitinka PQ sumanymą atsisakyti ekspozicijų riboženklių (vad. boksų), aktualizuojant bendrystę, vienijantį pulsą, žymintį saugumo, empatijos bei ryšio tarp žmonių paieškas. Nacionalinėje ekspozicijoje šalį atstovaus šešios teatro ir kino dailininkės, kurios savo produktyvumu, pripažinimu, išreikštu apdovanojimais tarptautiniuose ir Lietuvos teatrų festivaliuose, aktyviai keičia vyriškos profesijos sampratą: kino dailės specifiką teatre taikanti Sigita Šimkūnaitė, tikrovės daugiasluoksniškumą tyrinėjanti Julija Skuratova, medžiagiškos scenografijos atstovė Neringa Keršulytė, muzikinės teatro scenos universalumą ir minimalizmą propaguojanti Birutė Ukrinaitė, jaunosios kartos kamerinės daugiafunkcinės scenografijos autorė Barbora Šulniūtė, integralios skaidytos formos scenoje kūrėja Laura Luišaitytė. Projekto meno vadovė – menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė.
20:00-22:00
Susitikimai su menininke Daukante Subačiūte
Daukantės Subačiūtės paroda „Viešieji darbai“.
Mokslus Daukantė pradėjo Vilniaus dailės akademijoje, grafinio dizaino studijose, o vėliau mokėsi ir Design Academy Eindhoven Olandijoje. Eidhoveno akademija, garsėjanti konceptualumu ir eksperimentiniu dizainu, paskatino Daukantę į kūrybą žvelgti konkrečiau, įkvėpimo ieškoti kasdieniškuose, netgi buitiškuose dalykuose.
Daukantės piešiniai nėra kokia giliamintiška šiuolaikinės kultūros kritika, veikiau būdas pastebėti absurdą, kuris mus supa ir kurio yra ir Holivude. Flomasterių ir spalvotų pieštukų linijomis (ir ne tik) sudėlioti siužetai – absurdiški ir mieli, kandūs ir jaukūs, nepadorūs ir juokingi. Neretai piešinio idėja kyla iš kalbos, kai žodis ar frazė perskaitomi klaidingai ar pernelyg tiesiogiai. Kartais fonetinis skambesys tampa siužeto atskaitos tašku.
Surinkusi geriausius karantino metu ir po jo sukurtus darbus Daukantė kviečia į svečius, kuriuose darbai vieši.
Andrej Polukord paroda „Ožys“.
Andrej Polukord yra instaliacijų, performansų ir video meno kūrėjas, kurio projektuose dažnai atsiskleidžia dviprasmiškumas, nenuspėjamos ir absurdiškos situacijos. Autorius savo kūryboje analizuoja tokias temas, kaip kasdienybė, ekologija, žmogaus veikla gamtoje ar institucinė kritika. Taip pat Andrej Polukord kūryboje galima aptikti ir nuorodų į senąsias kultūras, tam tikrus mitinius pasakojimus. Šiam tarpdisciplininio meno kūrėjui aktualios temos dažnai pateikiamos humoro, avantiūrų ir pasakojimo priemonėmis. Menininkas neretai pats tampa kūrybos proceso ar kūrinio dalimi, į kuriuos nevengia įtraukti ir žiūrovų.
Personalinėje parodoje „Ožys“ Andrej Polukord pristatys naujus ir anksčiau sukurtus darbus, analizuojančius vartotojiškumą ir su juo susijusias temas. Parodos akcentu tampa ožys – rituališkumo simbolis, senojoje mitologijoje plačiai aprašytas ožio aukojimo motyvuose. Paties kūrinio daugiaprasmė reikšmė ir ryšys su senąja kultūra leidžia permąstyti tai, kas šiandien tampa auka. Tai ypač aktualu dabar, kada pastebimas nuolatos kintantis santykis tarp žmogaus ir gamtos.
Menininkas vartotojiškumo temą tiria pasitelkdamas iš antrinių žaliavų sukurtus kūrinius, o gamtoje rasti objektai tampa savotiškais žmogaus veiklos pėdsakais ar jos dokumentacija. Nuolat kintant gyvenimo būdui, keičiasi ir pats vartojimas, kuris šiuo metu siekia greito, pigaus ir madingo produkto. Vis dėl to šis patogumas kainuoja gamtos išteklius bei sukelia svarbių etikos klausimų. Kūriniuose pastebimos priešybės, kurios kuria įtampą tarp šiuolaikinio kintančio gyvenimo ir tvaresnio senojo. Autorius nesiekia pateikti jau suformuluotų atsakymų, bet palieka žiūrovui erdvę atvirai diskutuoti, kuria kryptimi kapitalistinėje visuomenėje veda vartotojiškumas: į žmonijos evoliuciją ar involiuciją.
(Vokiečių g. 2)
18:00
Parodos atidarymas
Parodos „Making of..!“ atidarymas.
Dalyvaujantys menininkai: Jaap Klevering (Suomija/Nyderlandai), Simonas Kuliešis (Lietuva), Marija Marcelionytė-Paliukė (Lietuva), Christoph Mügge (Švedija), Sebastian Mügge (Švedija), Tuomas Ollikainen (Suomija), Merja Pennanen (Suomija), Viljami Roivas (Suomija).
Aštuoni įvairių sričių menininkai, tarptautinio projekto „Making of..!“ dalyviai, rugsėjo 29 – spalio 7 dienomis Dailininkų sąjungos galeriją Vilniuje (Vokiečių g. 2) transformavo į kūrybinę laboratoriją/studiją. Visą šį laiką menininkai kūrė naujus darbus dalindamiesi bendra erdve tarpusavyje, o procesais – su žiūrovais. Nuostabus sutapimas, kad būtent renginio „Art After Hours“ metu vyks šio projekto parodos atidarymas, kuriame dalyvaus visi menininkai! Kviečiame dalintis nuotaika, pokalbiais, įkvėpimais ir nakties vibracijomis naujų darbų apsuptyje, sukurtų „Making of..! menininkų kartu praleisto laiko Vilniuje metu.
Making of..! – tai tarptautinis daugiadisciplininis dalyvaujamojo meno renginys. Kas nutinka, kai menininkai šešias dienas dirba toje pačioje erdvėje be jokio išankstinio plano, sąveikaudami tarpusavyje ir su žiūrovais? Making of…! – tai pasinėrimas į atvirą kolektyvinį kūrybinį procesą, kuris kelia klausimą: kokį pasaulį norime kurti kartu? Making of…! – tai naujas normalumas: visiškai improvizuotas, spontaniškas, į bendruomenę orientuotas meninis bendradarbiavimas. Making of…! – iš naujo atranda šiuolaikinį meną ta prasme, kad menas niekada nėra paruoštas, niekada nėra galutinis, jis nuolat vystosi, kinta, panašiai kaip ir pats gyvenimas.
Projektą remia Arts Promotion Centre Finland (Taike)
19:00
Ekskursija su parodos kuratoriais
Paroda „Erdvės politika“.
Rugsėjo 29 – spalio 16 d. galerijoje „Atletika“ bus pristatomi kūrybinės laboratorijos ir simpoziumo „Erdvės politika“ metu skurti ir anksčiau kūrėjų įgyvendinti projektai. Parodoje bus siekiama išlaikyti kuratorinį sumanymą erdvės politiškumą atskleisti per kelis skirtingus mastelius.
21:30-23:30
Susitikimai su menininke Kristina Norvilaite
Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda „Nematyti dangaus ženklai“.
„Permainingas gamtos pasaulis iššaukia nematytus dangaus ženklus. Man dangus – tarsi įkvėpimo knyga. Įsivaizduoju kaip mūsų protėviai kiekvieną dieną skaitė dangaus reiškinius, kurie padėdavo gyventi. Jie žinojo kada sėti ar pjauti. Dangus nebuvo kaip fizinė realybė, o mistinis informacijos šaltinis. Pasitelkdama dangaus ženklus ir sukūriau šiuos darbus,“ – pasakoja autorė.
Video menininko Rimo Sakalausko paroda „Sūkurys“.
Parodoje „Sūkurys“ R. Sakalauskas sieks greta virtualiosios patirties pateikti „realią“ realybę ir žiūrėti, kiek šios dvi realybės yra panašios ir kuo skiriasi. Dviejų dalių parodoje lankytojų lauks kinetinė interaktyvi instaliacija, kurią bus galima patirti per virtualiosios realybės akinius, ir videokūrinys „Reversed“. Pastarojo garso takelio kompozitorius – Linas Rimša, atlikėjas – Kristupo kvintetas (kūrinys „4 Ten“).
Veikia 24/7
MO muziejaus skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi laukia jūsų bet kuriuo paros metu. Draugiją jums palaikys ryškiausių Lietuvos skulptorių kūriniai.
MO skulptūrų sodas – tai skulptūrų paroda po atviru dangumi, kuri veikia visą parą. Čia rasite Nacionalinės premijos laureatų kūrinius. Tai Mindaugas Navakas, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęsis įvietinto meno; nenuilstantis novatorius Petras Mazūras, pastaruoju metu puoselėjantis konceptualiąją skulptūrą; Vladas Urbanavičius, išgarsėjęs savo „Krantinės arka“ (2009), vilniečių praminta „Vamzdžiu“. MO sode pritap ir Ksenijos Jaroševaitės nekonvencinio grožio figūrinės skulptūros. O visai neseniai MO skulptūrų sodą papildė ir Donato Jankausko–Duonio „Viktoras arba Viktorija“ bei Vinco Kisarausko Antkapinio paminklo Liobių šeimai fragmentas.
MO muziejus siekia telkti bei puoselėti bendruomenę, tad kuriant sodą buvo įtraukta ir savanorių sodininkų bendruomenė. MO sodininkai – tvaraus ir natūralistinio MO skulptūrų sodo apželdinimo kūrėjai, kurie rūpinasi muziejaus sodu ir gyva ekspozicija, kviečiančia užsukti vilniečius ir miesto svečius.
Tarptautinė paroda „Taki sąmonė: Baltijos tapyba išplėstame lauke“.
Parodos menininkai: Niklas Ingelius, Atis Izands, Agnė Juodvalkytė, Madara Kvēpa, Leelo Mai, Kristen Rastas, Ansis Rozentāls, Jurgis Tarabilda, Karolis Vaivada, Laura Veļa, Linda Vilka.
Parodos kuratorė: Sandra Strēle.
Nuo fotografijos atsiradimo ir tolesnio spartaus vaizdo bei skaitmeninių technologijų vystymosi buvo svarstoma, kad tapyba kaip terpė bus išeikvota. Tačiau vaizdų formavimas ir interpretavimas individo pasaulio suvokimo sistemoje yra tokia būtina sąlyga, kad šioms prognozėms nebuvo ir nėra lemta išsipildyti. Jei tapybos medija suvokiama kaip įrankis atvaizdams kurti ir perkurti, tai šiuolaikybėje ji tapo meno forma, galinčia sujungti ir įtraukti daugybę kitų terpių, tokių kaip instaliacija, performansas, videomenas ir kt.
Šiandien tapyba sprendžia savo santykį tiek kaip objektas, tiek kaip vaizdų sistema, kuriant hibridinius meno kūrinius kažkur tarp tapybos, daiktų, ekranų ir tekstų. Tapyba išplėstame lauke įkūnija įtampą, kuri atsiranda dėl tapybos buvimo ir nebuvimo tuo pat metu: įsiterpia elektroninės laikmenos, performatyvūs įvykiai ir teoriniai tekstai. Visi šie elementai sudaro visiškai naują šiuolaikinės tapybos praktiką, kuriai reikia naujo pavadinimo.
Australų tapytojas Markas Titmarshas tapybos išplėstame lauke terminą lygina su filosofo Ludwigo Wittgensteino šeimos panašumo idėja. Wittgensteino idėja remiasi pastebėjimu, kad asmenys šeimoje ar giminėje gali būti vizualiai skirtingi, tačiau tam tikrų elementų, pavyzdžiui, kūno sandaros, bruožų panašumas yra akivaizdus. Lygiai taip pat ir tapybos išplėstame lauke kūriniuose visada išlieka nors vienas pagrindinių tapybos elementų, t. y. spalva, paviršius, potėpis ir pan. Parodoje pristatomų jaunųjų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos menininkų atvejai nėra kraštutiniai, tačiau jie linkę nuolat kvestionuoti tapybą ir jos istorinį suvokimą.
21:00-23:00
Susitikimai su menininke Morta Jonynaite
Mortos Jonynaitės paroda „Kvadratinė šaknis”
„Tada žodžiai išslydo ne tie, tavo žvilgsnis juos sulaikė ore, po oda besislepiantis skorpionas ėmė draskyti skruostus, ropoti ausimis. Aplink nebuvo kur slėptis, aš balta, bet raudonis muša, o dar atmintis į paviršių stumia visas kitas apnuoginusias akis.
Kitą kartą tu jau buvai toli, o aš stovėjau vietoje, mintimis įsikabinusi matavau tą atstumą. Taip viena kitai pavydėdamos nebesusitikome, apsikeitusios drabužiais įsimūrijome ir neatsisveikinus pranykome su visam.”
Mortos Jonynaitės kurtoje instaliacijoje Galeros erdvės pavirs į du smegenų pusrutulius, kuriuose raizgosi gėda ir pavydas. Nepatogūs jausmai įgaudami fizinį pavidalą lenda iš galvos į viešumą ir tampa skirtingų patirčių tarpininkais. Lėtosiomis tekstilės technikomis kurti parodos elementai fiksuoja išsitęsusį laiką, bandant išrauti nemalonias istorijas ir kuriant naujas.
Vilniaus grafikos meno centras
(Latako g. 3)
20:00
Parodos turas su kuratorėmis Ieva Babilaite ir Jolita Liškevičiene
V knygos meno trienalė „O imago!“
Kuo gali nustebinti tradicinė, jau 5-oji, Lietuvos knygos meno paroda? Naujais vardais, gerai įvaldyta piešimo technika, atlikimo profesionalumu, spalvų deriniais?
Kas užburia žvelgiant į pastarųjų ketverių metų Lietuvos iliustracijų trienalės ekspoziciją, kurioje matome 40 šiuolaikinės iliustracijos kūrėjų darbus?
Atsakymų į šiuos klausimus kviečiame ieškoti apžiūrint parodą, vartant jos katalogą ir atkreipiant dėmesį į apdovanotus dailininkus.
Dalyviai: Dovilė Bagdonaitė, Birutė Bikelytė, Patricija Bliuj-Stodulska, Inga Dagilė, Greta Duobienė, Lina Eitmantytė-Valužienė, Vaiva Frančiakaitė, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Jokūbas Griška, Viltė Haisch, Lina Itagaki, Vaiva Jalo, Kamilė Jankauskaitė, Simona Jurčiukonytė, Agnė Kananaitienė, Kęstutis Kasparavičius, Lena Klyukina, Eglė Kuckaitė, Greta Alice Liekytė, Indrė Lubytė, Marija Marcelionytė-Paliukė, Kristina Norvilaitė, Vanda Padimanskaitė, Evelina Paukštytė, Vidas Poškus, Jūratė Račinskaitė, Emilija Railaitė, Tania Rex, Deimantė Rybakovienė, Ugnė Rudinskaitė, Ula Rugevičiūtė Rugytė, Elena Selena, Ula Šimulynaitė, Ūla Šveikauskaitė, Reda Tomingas, Laura Tulaitė, Monika Vaicenavičienė, Kotryna Zylė, Kornelija Žalpytė, Marta Žuravskaja
Kuratorės: Ieva Babilaitė, Jolita Liškevičienė
Projekto vizualinio identiteto ir edukacinės programos autorės: grupė „O!“ –
Ieva Babilaitė, Rasa Jančiauskaitė, Aušra Kiudulaitė