Programa
22:00
Parodos turas
Danguolės Brogienės tekstilės paroda „Mėlynos mintys“.
Danguolė Brogienė surengė virš 20 solo parodų, dalyvavo virš 100 grupinių parodų, bienalių, kvadrienalių Lietuvoje ir užsienyje. Tekstilės kūrinius bei mažos formos miniatiūras-papuošalus kuria autorine šilko siūlų ir gobeleno technika. Kūriniams būdinga fragmentinis ornamentinis ritmas, sodrios spalvos, optiškai kintantis vaizdas. Tekstilės darbų gobeleno technika ir mažosios plastikos-miniatiūros autorine ir „macramė“ technika yra įsigijęs Lietuvos taikomosios dailės muziejus.
20:00
Parodos turas
Instaliacijų ir įvietinto meno paroda „Įvykio vieta“. Pristatomi menininkai Andrius Erminas, Rimantas Milkintas, Nerijus Erminas, Danas Aleksa.
Viena iš praeities ir dabarties koreliacijų atsiskleidžia architektūroje, kai ankstesniais laikotarpiais konkrečiai funkcijai skirtas patalpas rekonstruojant jos pritaikomos naujai, radikaliai pakitusiai paskirčiai. Skirtingų laikmečių susisluoksniavime yra atsidūrusi viename iš XVI a. Bazilijonų vienuolyno komplekso korpusų veikianti meno galerija „Arka“. Šiandien kultūros paveldui priklausantis pastatas yra ribojamas savo statuso, t .y. jo (ne)galimybės pozicionuotis kaip šiuolaikiškos, dažnai vadinamos „balto kubo“, ekspozicinės erdvės. Parodoje „Įvykio vieta“ pristatomi skulptoriai, kurių kiekvienas dabartį suvokia per nevienodos trukmės nugyventą laiko distanciją, paveiktą atitinkamų laikmečių progreso įtakos ir įgytos sociokultūrinės patirties atžvilgiu bei pajauta artimai ateičiai ir adaptavimuisi prie jos.
21:30
Donato Norušio performansas
Donato Norušio paroda „Intuityvios instrukcijos“.
Parodoje „Intuityvios instrukcijos“ eksponuojami kūriniai pasitelkia garso fizikines savybes istorijoms pasakoti, bei pristato auto ironišką požiūrį į menininko ir meno lauko mitologiją. Per šią metodiką kartu siekiama atskleisti ir savo žvilgsnį į pačią mediją, garso materialumą, kurie kiekviename kūrinyje atlieka vis kitokią užduotį.
„Art After Hours“ atliekamo performanso metu, eksponuojamas menininko nerimo, jaudulio ir galerijos santykis. Eksperimentiniai garsai sukoncentruoti žemo dažnio spektre, pasitelkia meditatyvių savybių turintį, binauralinių ritmų reiškinį. Tuo pačiu metu elektros energija, kurią generuoja menininko pulso intensyvumas bei galerijos sienų vibracijos, neprognuozuojamai pertraukinės subtilų dažnių balansą.
22:00
Parodos turas
Tauro Kensmino paroda „Kritinė riba“.
Tauras Kensminas – jaunosios kartos lietuvių skulptorius, instaliacijų bei objektų kūrėjas. Skulptūra šiam menininkui – neverbalus būdas papasakoti sudėtingą, daugiasluoksnę istoriją. Siužetai būsimiems darbams gimsta siekiant objektuose materializuoti sunkiai apibūdinamas situacijas, vidinius išgyvenimus, asmenines patirtis bei įvairių socialinių ir kultūrinių kontekstų daromą poveikį. Parodoje „Kritinė riba“ pristatomi per pastaruosius kelis metus menininko sukurti skulptūriniai objektai. Kūriniai susiformavę remiantis neramiomis nūdienos nuojautomis, kuomet pasaulis rodosi esantis ties tam tikra lūžio riba, kur pokyčiai
19:30-21:30
Performansų programa
Tarptautinio kongreso „Tirti ar netirti post-disciplininėje akademijoje?“ dalis.
Performansus pristato: Robertas Narkus, Anastasia Kolas, Raivo Kelomees, Hardi Kurda ir Raminta Naujanytė.
Autorinės grafikos, knygos meno ir grafinio dizaino paroda „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“, skirta dailininko Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui.
Parodos kuratoriai: Julijus Balčikonis, Karolina Jakaitė.
„Viskas užprogramuota“ – būtent tokią frazę, kaip vieną svarbiausių Antano Kazakausko gyvenimo filosofijos ramsčių, prisiminimuose apie jį paminėjo Žygimantas Augustinas. Sovietmečiu kūręs modernius grafikos ciklus Kazakauskas laikėsi savotiškos saviizoliacijos principo – siekė atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio. Todėl patys įdomiausi jo 7–8 dešimtmečių autorinės grafikos darbai pirmą kartą viešai pristatomi tik dabar.
Retrospektyvinėje parodoje taip pat eksponuojamos Kazakausko apipavidalintos knygos, jų viršeliai ir aplankai, plakatai ir atvirukai. Ekspoziciją papildo instaliacija, komentuojanti 1968 m. Londono parodai sukurto katalogo turinį; žurnalo Mūsų gamta numeriai. Parodoje galima pamatyti dailininko studijų metų piešinius, darbo metodus atspindinčius artefaktus, eskizus, fotografijas, taip pat atrinktus pavyzdžius iš Kazakausko sukauptos XX a. 7–8 dešimtmečių lenkų, čekų, prancūzų, šveicarų grafinio dizaino knygų ir žurnalų kolekcijos. Dauguma parodos eksponatų anksčiau nebuvo rodyti, jie išsaugoti asmeninėje dailininko kolekcijoje.
21:30
Susitikimas su menininke Kristina Norvilaite
Kristinos Norvilaitės paroda „Užmiršti sapnai“.
„Sapnas paslaptingas žmogaus psichikos procesas, kurio atsiradimo būdas neišaiškintas iki šiol. Kodėl aš sapną pamiršau, o kodėl prisiminiau? Ieškojau savo prisiminimuose tų vaizdinių ir atradau. Kartais atrodo, kad sapnai mūsų sielos kelionė po šalia esantį pasaulį. „Užmiršti sapnai“ tarsi psichologinio, filosofinio, edukacinio pobūdžio paroda.“ – sako menininkė K. Norvilaitė, surengusi virš 50 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje jau būta virš dviejų šimtų.
Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatų Rūtos Katiliūtės ir Vladimir Tarasov paroda „Kažkas atsitiko“.
Kuratorė: Sonata Baliuckaitė
Daug metų stebėdama ir analizuodama abiejų kūrėjų: Rūtos Katiliūtės ir Vladimiro Tarasovo kūrybą, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė, kuravusi abiejų menininkų solo parodas, pastebi šių kūrėjų bendrystę ir pakvietė juos sukurti bendrą projektą. Abstrakti vaizdo ir garso paroda dviejų kūrėjų, kurie savo raiškos formomis minimalistai, tačiau rezultato ir proceso prasme maksimalistai. Abu kūrėjai yra tos pačios kartos, abu tais pačiais metais apdovanoti Nacionaline kultūros ir meno premija: muzikantas ir tapytoja. Abu vaizdų kūrėjai, gyvenantys tuo pačiu laiku, tačiau niekada nekūrę kartu. Katiliūtė apskritai kūrėja individualistė, todėl paroda su muzikantu, kitu menininku yra reta išimtis jos kūrybinėje biografijoje. Tuo tarpu Tarasovas muzikantas, jaučiantis tiek šalia grojantį kolegą, tiek klausytoją, todėl puikiai moka nuspėti žiūrovą ir sukurti efektą. Jiems abiems svarbi šviesa ir gamta.
20:00
Parodos turas
Paroda skirta žymaus Lietuvos modernizmo menininko Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms atminti „L’étreinte – Embracement – Glamonė“.
Kuratoriai: Linas Bliškevičius ir Yates Norton.
Autoriai: Antanas Mončys, Arturas Bumšteinas, Viltė Bražiūnaitė & Tomas Sinkevičius, Robertas Narkus, Deimantas Narkevičius, Marija Puipaitė, Vytautas Gečas, Neringa Vasiliauskaitė, Laurynas Skeisgiela, Martynas Kazimierėnas, Indrė Šerpytytė.
Parodoje pristatomi Antano Mončio kūriniai, daugelis kurių anksčiau nebuvo rodyti Lietuvoje, kartu su specialiai šiai parodai sukurtais naujais 11 lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų darbais. Paroda sutelkia dėmesį į Mončio susidomėjimą kūnu, medžiaga, amatu ir lemiamu intymumo bei smalsumo vaidmeniu kūrybiniame procese; tos pačios savybės matomos ir šiuolaikinių menininkų praktikose.
Parodoje skiriamas ypatingas dėmesys Mončio ir šiuolaikinių kūrėjų požiūriui į objektą ir amatą, pabrėžiant, kad jie suvokia kūrybinį procesą ne kaip formos primetimą pasyviai materijai, bet kaip tęstinį pokalbį tarp kūno, medžiagos, vaizduotės, tradicijų, istorijų ir vietos. Išryškinant amato, meistrystės ir žaismės vaidmenį šių menininkų kūryboje, parodoje siekiama perbraižyti modernizmo ir abstrakcijos pasakojimų bei palikimų žemėlapį. Jos rengėjai klausia, kaip Mončio pasaulėjauta ir kūryba rezonuoja su aktualiu šiuolaikiniu susirūpinimu mūsų kūnų susisaistymu su supančia aplinka ir joje esančiomis medžiagomis
Veikia 24/7
MO muziejaus skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi laukia jūsų bet kuriuo paros metu. Draugiją jums palaikys ryškiausių Lietuvos skulptorių kūriniai.
MO skulptūrų sodas – tai skulptūrų paroda po atviru dangumi, kuri veikia visą parą. Čia rasite Nacionalinės premijos laureatų kūrinius. Tai Mindaugas Navakas, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęsis įvietinto meno; nenuilstantis novatorius Petras Mazūras, pastaruoju metu puoselėjantis konceptualiąją skulptūrą; Vladas Urbanavičius, išgarsėjęs savo „Krantinės arka“ (2009), vilniečių praminta „Vamzdžiu“. MO sode pritap ir Ksenijos Jaroševaitės nekonvencinio grožio figūrinės skulptūros. O visai neseniai MO skulptūrų sodą papildė ir Donato Jankausko–Duonio „Viktoras arba Viktorija“ bei Vinco Kisarausko Antkapinio paminklo Liobių šeimai fragmentas.
MO muziejus siekia telkti bei puoselėti bendruomenę, tad kuriant sodą buvo įtraukta ir savanorių sodininkų bendruomenė. MO sodininkai – tvaraus ir natūralistinio MO skulptūrų sodo apželdinimo kūrėjai, kurie rūpinasi muziejaus sodu ir gyva ekspozicija, kviečiančia užsukti vilniečius ir miesto svečius.
21:00
Parodos turas
Aglaja Ray paroda „Struktūros“.
„Pagaliau buvau viena. Po didžiulio srauto žmonių tai buvo palaimingas momentas. Buvusios parduotuvės salėje išsistačiau drobes, atsidengiau dažus. Taip gimė mano struktūros. Tie minčių žemėlapiai. Taip buvo energingas šėlsmas, mano laisvės šokis su voleliais, teptukais ir purškiamų dažų flakonais. Pagaliau nebereikėjo su niekuo kalbėti, tik žvilgsniu, nebyliai, su drobėmis. Tai buvo mano momentas. Sukūrusi šias drobes tarsi nusimečiau nuovargį nuo pečių, užbaigiau šį skyrių. Ir vėl toliau galėjau eiti ir bendrauti su žmonėmis, dirbti ir juoktis. Ši serija atspindi mintis ir jausmus, kurie aplanko po įtempto ir atsakingo vadovaujamo darbo. Kai vienintelis dalykas po to ką norisi daryti tai kurti visiškai nepaaiškinamas ir fantastines struktūras, apie kurias nereikia niekam nieko aiškinti.” – Aglaja Ray
Japonų menininkės Rieko Koga paroda.
Rieko Koga yra šiuolaikinė japonų menininkė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Paryžiuje. Menininkės kūryba pasižymi santūria, monochromiška estetika, šiuolaikinės tekstilės priemonių iškalba. Rankų darbas su audiniu, siuvinėjimas, dygsniavimas yra inkorporuojamas į skulptūriškus bei grafiškus objektus. Dažniausiai menininkė parodas konstruoja atsižvelgdama į architektūrinę erdvę, todėl jos kūriniai įgauna instaliatyvumo bruožų. Jos kūryboje skleidžiasi japoniškosios ir Vakarų Europos kultūros patirtys, egzistencinės nuojautos, gamtos ir civilizacijos sankirtos. Menininkės paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks tarptautinės minimalistinio meno bienalės LACONICA kontekste.
19:30-22:00
Atviros menininkų-tyrėjų-doktorantų studijos
Tarptautinio kongreso „Tirti ar netirti post-disciplininėje akademijoje?“ dalis.
Dalyvauja: Vytautas Gečas & Marija Puipaitė, Akvilė Anglickaitė, Aistė Kisarauskaitė / Trivium, Jelena Škulienė, Laima Kreivytė, Vitalij Červiakov, Austėja Platūkytė, Gabrielė Gervickaitė, dr. Rūta Spelskytė-Liberienė, dr. Tomas Daukša, dr. Justė Pečiulytė.
Pagrindinė salė: grupinė individualistų paroda „Netobulas sodas“.
Kuratorė: Violeta Gaidamavičiūtė
Netobulo sodo idėją inspiravo bulgarų kilmės prancūzų filosofo Cvetano Todorovo knyga „Netobulas sodas: humanizmo palikimas“. Joje autorius apmąsto sąsajas tarp humanizmo ir individualizmo, laikydamas šias sąvokas svarbiomis socialinėmis ir netgi politinėmis idėjomis, besiskleidžiančiomis modernybėje.
Požemiai: Rūtos Matulevičiūtės paroda „Atlantida“.
Parodos pavadinimas – Atlantida – nesvarbu, ar ji būtų mitas, ar tikra istorija, kalba apie nuolat kintančio svyruojančio pasaulio dėsningumus ir po jais, lyg po plona membrana vandens paviršiuje, ar paveikslo lako sluoksniu slypinčią vis kitokiais pavidalais kasdienybėje besireiškiančią begalybę. Pristatoma kolekcija sudaryta iš mėlynosios serijos paveikslų, kurių daugelis remiasi autorės autoportretais. Senoviniuose Vilniaus požemiuose išnykus dabarties laikui galima jausti pasakišką „Toli toli…“, M. Eliade „išėjimo už profaniško pasaulio ribų“, į neatmenamą praeitį, kurios įvykiai dėsningai kartojasi begales kartų, vėl tapdami dabartimi.
Grupinė paroda „Po mišių“. Pristatomi menininkai: Tadas Kazakevičius, Artūras Mozorovas, Paulius Zavadskis.
Sutikimas ir domėjimasis – humanistinės fotografijos esmė. Pati fotografija čia tik pretekstas. Lietuvos fotografijos mokykla buvo vienas reikšmingiausių fotografijos fenomenų XX a. Europoje. Šios mokyklos tradicijų tęsėjai šiandienos fotografai Artūras Morozovas ir Tadas Kazakevičius savo pagrindinį dėmesį skiria domėjimuisi Lietuvos žmogumi, jo kasdienos stebėjimui. Fotografija pirmiausia yra veiksmas – ėjimas ir domėjimasis, pokalbis ir stebėjimas. Nepažįstamųjų įamžinimas yra jaudinantis momentas, kada žmogus, apie kurio egzistavimą tu nenutuokei, akimirkai tampa aktualiu pasauliu. Pasimatymas į kurį kviečiame jus – sutikimas Lietuvos bažnytkaimių gyventojų, sekmadienio rytą atėjusių į mišias.
Dirbs iki 21 val.
Patricijos Gilytės (LT/DE) paroda „Žemės nėra“.
Patricija Gilytė – Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti viduriniosios kartos menininkė, Miuncheno Vaizduojamųjų menų akademijoje baigusi skulptūros studijas ir kurianti tarpdisciplininio meno srityje. Jos solo paroda Vytauto Kasiulio muziejuje „Žemės nėra“ – imersinė ekspozicija, kurioje pristatomi tiek ankstyvieji videodarbai, tiek ir naujausios specialiai muziejaus erdvėms sukurtos instaliacijos bei videoprojekcijos. Pirmą kartą Lietuvoje autorė pristato tušu ir eglių spygliais kurtus piešinius-monochromiškus žemėlapius. Žemė jai yra tarsi archetipinis laukas, įvietinantis kūrybą. Muziejus jai – tuščia, visoms kryptims atvira erdvė, kurią ji užvaldo savo kūriniais ir į kurią įvilioja žiūrovą, skatindama jį pasinerti į geografines istorinio Žalgirio mūšio lauko paieškas, galiausiai virstančias žalios girios ir žalios spalvos konotacijų klodais, iš kurių išeiti tegalima, atradus auksinį eglės spyglį.
21:00
Parodos turas
Kipro Černiausko paroda „Išverstas šventumas“.
Ši tapybos paroda yra ateistinis žaidimas su religinėmis idėjomis verčiant jas į modernią subjektyvumo pilną kalbą. Sakoma, jog beverčiant yra sukuriamas naujas tekstas. Šiuo atveju religinės idėjos įgauna ikonų-kelio ženklų formą. Parodoje klausiama: koks religinių dogmų vaidmuo šiandien? Ar tai svarbu? Koks religijos likimas? Kur ji yra? Kaip tai kas buvo, siejasi su tuo kas yra?